Toksinai: švaru ne ten, kur tvarkosi, o ten, kur neteršia

Rytų filosofijose kūnas vadinamas sielos šventykla. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši šventykla vis dažniau tampa sąvartynu: ji užtvindyta cheminėmis medžiagomis, pripildyta nereikalingo ar pasenusio maisto, užnuodyta cigarečių dūmais ir išmetamosiomis dujomis, retai valoma ir plaunama.

0
61

Rytų filosofijose kūnas vadinamas sielos šventykla. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje ši šventykla vis dažniau tampa sąvartynu: ji užtvindyta cheminėmis medžiagomis, pripildyta nereikalingo ar pasenusio maisto, užnuodyta cigarečių dūmais ir išmetamosiomis dujomis, retai valoma ir plaunama. Tokios veiklos pasekmės pasireiškia „ama“ – toksinų ir šlakų, susikaupusių organizme dėl netinkamo gyvenimo būdo, susidarymu.

Sanskrito kalba „ama“ reiškia „neprinokęs“, „nevirtas“, „žalias“ ir „nesuvirškintas“. Tai dėl netinkamos medžiagų apykaitos susidarančios atliekos, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepašalinamos iš organizmo. Nedidelio kiekio amos susidarymas yra visiškai natūrali virškinimo proceso dalis, tačiau ji neturėtų užsistovėti, o išsiskirti kartu su atliekomis. Tačiau jei sutrinka amos šalinimas ir ji kaupiasi, sukelia rimtų problemų. Sanskrito kalba ši liga vadinama amaya – „tai, kas gimsta iš ama“. Pagal ajurvedą, besikaupianti ama yra pagrindinė visų ligų priežastis: ji užkemša įvairius organizmo kanalus, trikdo normalią maistinių medžiagų cirkuliaciją (arba blokuoja atliekų išsiskyrimą, todėl kaupiasi toksinai).

Amos kaupimosi organizme požymiai

Sunkumo jausmas kūne, sąnarių sustingimas, liežuvio apnašos pabudus ryte, blogas kūno kvapas, mieguistumas ir tingumas (ypač po valgio) bei miglotas protas – pagrindiniai požymiai, rodantys, kad organizme kaupiasi ama. Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, sąnarių skausmai, depresija, sumažėjęs imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir virusinės infekcijos – tai sveikatos problemos, kurias sukelia ama.

Amos kaupimosi priežastys

Ama – tai nepilnai suvirškinto maisto ar medžiagų, patekusių į organizmą, pasekmė, todėl jos kaupimasis tiesiogiai susijęs su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais.
Blogas virškinimas. Priklausomai nuo organizmo sveikatos būklės ir konstitucijos, virškinimas gali būti stiprus, nereguliarus ir silpnas. Esant silpnam ar lėtam virškinimui, kuris būdingas Kapha tipui, ama gali susidaryti net valgant iš pažiūros lengvą maistą.
Sunkus maistas. Vartojant sunkų maistą – keptą, kietus sūrius, mėsą ir mėsos gaminius, pasenusį maistą, greitą maistą, konservuotą ir riebų maistą – apkraunamas virškinamasis traktas, ilgai virškinamas ir gali kauptis ama.
Šaltas maistas. Ledai, ledinis vanduo ir bet koks maistas iš šaldytuvo ar šaldiklio „gesina“ virškinimo ugnį, todėl taip pat laikomi sunkiai virškinamais ir gali skatinti amą.
Persivalgymas. Persivalgius ama susidaro dėl to, kad nesugebama suvirškinti viso suvalgyto maisto vienu metu. Dalis maisto suvirškinama, o dalis lieka ir virsta toksinais.
Valgymo nereguliarumas. Valgio praleidimas, pietų praleidimas (kai virškinimo ugnis yra aktyviausia), nereguliarus valgymo laikas – visa tai sutrikdo virškinimo funkciją, sumažina virškinimo ugnies jėgą ir dėl to gali kauptis ama.
Vėlyvas valgymas. Valgymas vakare yra vienas dažniausių veiksnių, dėl kurių organizme kaupiasi toksinai. Vakare virškinimo sistema ilsisi, o virškinimo ugnies jėga sumažėja. Viskas, kas į skrandį patenka vakare, virškinama ilgiau ir ne visada iki galo, todėl kaupiasi ama.
Stresas. Stresas ir emocinis nestabilumas yra dažni veiksniai, dėl kurių susidaro ama. „Valgymas dėl streso“ yra puikus psichoemocinės problemos, dėl kurios organizme auga ama, pavyzdys.

Apsivalymas nuo ama

Jei ama kaupiasi paprastai (santykinai „jauna“ ir „sekli“), ją galima pašalinti pakoregavus gyvenimo būdą ir sustiprinus virškinimo ugnį.

1. Detoksikacijos dieta. Pirmasis žingsnis siekiant atsikratyti susikaupusių toksinų – pereiti prie lengvai virškinamo maisto, kurį sudaro šiltas, šviežias maistas, paruoštas pagal individualią žmogaus konstituciją.
2. Vaisiai ir daržovės. Valgydami daug (geriausia ekologiškų) vaisių ir daržovių, dėl juose esančio didelio skaidulų kiekio pagreitinsite valymosi procesą. Juose esantys vitaminai ir mineralai stiprina imuninę sistemą ir skatina medžiagų apykaitos procesus organizme, o tai taip pat padeda šalinti amą.
3. Vanduo. Gerti drungną vandenį visą dieną – puikus būdas iš organizmo išplauti toksinus.
4. Valančiosios arbatos. Žolelių arbatos, be vandens, taip pat padeda išvalyti organizmą nuo toksinų.
5. Pratimai. Reguliari mankšta yra veiksmingas būdas iš organizmo išplauti toksinus: mankšta pagreitina medžiagų apykaitos procesus, padedančius deginti amu, o tempimo ir kvėpavimo pratimai pagerina kraujotaką ir energijos judėjimą organizme.
6. Poilsis. Labai svarbi organizmo detoksikacijos dalis yra reguliarus ir pakankamas miegas. Miego metu virškinamasis traktas ne tik ilsisi, bet ir valosi bei atsinaujina. Be to, ankstyvas miegas padeda išvengti persivalgymo vakare.

Jei į tai nekreipiama dėmesio, ama gali įsitvirtinti organizme ir sukelti daug rimtesnius negalavimus nei peršalimas ir viduriavimas. Norint pašalinti tokius „pagrindinius“ arba „chroniškus“ toksinus, reikėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotu Ajurvedos specialistu.

PALIKITE KOMENTARĄ

Please enter your comment!
Please enter your name here